- raibis
- 1 ráibis, -ė smob. (1) DŽ, raĩbis (2) kas raibas (ppr. apie paukščius): Tai pasiutus ta mūsų raĩbė, jos nė vanagas nepaima! Skr. Mūsų tos raĩbės vištos kokios geros, sveikos Jrb. Raibùkė dėdingiausia už visas Gs. Dabar tai raibùkę pjausim! Kt. Tavo raibukė ant Baltrų kiemo kiaušinį padėjo Ašb. Antai kakarykuoja raibis gaidys Skr. Kad jūs, raibiai, negiedotut, naktelė ilgėtų LTR(Lp). Raĩbė [karvė] buvo su figūroms išvedžiotoms Žeml.
Dictionary of the Lithuanian Language.